Apie kreditorius ir prievoles. Praktiškai labai svarbu skirti turtą nuo pajamų. Įsivaizduokime, kad įmanoma įregistruoti tiek inventoriaus, tiek pajamų įkeitimą. Taip pat prisiminkime bendrą prievolių užtikrinimo taisyklę, jog disponavimas pajamomis, gaunamomis iš įkeisto turto, taip pat suvaržytas, t. y. prievolės nevykdymo atveju pajamos priklausys kreditoriui. Toks pavyzdys galėtų būti draudimo atlyginimas turto praradimo atveju. Akivaizdu, kad Šiuo atveju konfliktas tarp kreditoriaus, kuriam įkeistas inventorius, ir to, kuriam įkeistos pajamos, yra neišvengiamas. Aišku, kad pajamos – tai pirmiausia įplaukos, gautos išpardavus turtą, ir todėl kreditorius, kuriam įkeistas turtas, turi pirmenybės teisę ir į pajamas.
Apie kreditorius ir prievoles
Verslininkui, besiskolinančiam turto dydį atitinkančią sumą, toks požiūris vargu ar atrodys patrauklus. Atskiras pajamų įkeitimas taps iš esmės neįmanomas. Dar blogiau, pajamos daug geriau užtikrina prievolės įvykdymą nei turtas. Tai atsitinka dėl to, kad verslo neišmanančiam finansininkui gali būti sunku parduoti turtą. Turtas gali nusidėvėti ir dėl to atsirasti nuostolių. Kita vertus, pajamos yra nepastovios, jų gali nebūti, tačiau lieka dar kredito draudimo galimybė. Apskritai šis kreditavimo būdas yra daug patrauklesnis.
Prekės, apibrėžtos rūšiniais požymiais
Problema, susijusi su turto individualumo praradimu, kai turto turinys keičiasi ar turtas susimaišo su kitu turtu, yra labai svarbi, kaip ir skolu išieškojimas. Kiekvienas daiktas (turtas) buvo įkeistas atskirai. Dažai buvo panaudoti mašinai perdažyti, o rąstai virto namo sijomis.
Šią problemą galima išspręsti teigiant, kad gaminys, kuris tapo neatsiejama kito gaminio dalimi, neteko savo tapatybės, todėl tokiu daiktu (turtu) užtikrintas prievolės vykdymas nebeegzistuoja.
Kitas sprendimo būdas būtų proporcingas pajamų, gautų iš baigtos produkcijos, padalijimas kreditoriams pagal jiems įkeisto turto, t. y. baigto gaminio komponento, vertę.
Trečia alternatyva būtų suteikti pirmumo teisę į papildomą produkto vertę kreditoriui, kurio įkeistas turtas buvo integruotas į baigtą gaminį. Kaip vėliau įsitikinsite, praktinės problemos yra sudėtingos. Rengiant ir priimant įstatymus patarčiau vadovautis paprastumo kriterijumi. Kuo paprastesnė sistema, tuo ji suprantamesnė kreditoriams, o tai reiškia, kad kreditai lengviau suteikiami.
Faktoringo įmonė
Taip pat labai aktuali paslauga verslui – faktoringas. Ji aktuali įmonėms, susiduriančioms su klientų nemokumu. Faktoringo įmonė apmoka klientui apie 80-90% , o išsireikalavus iš skolininko visą sumą, apmoka likusią skolos dalį. Atkreipkite dėmesį, jog mokestis už faktoringo paslaugą nėra fiksuotas, kiekviena šias paslaugas teikianti bendrovė nusistato savo normą, todėl prieš naudodamiesi jų paslaugomis įsitikinkite, jog nėra paslėptų mokesčių ir supratote visus taikomus mokesčius. Tokia kredito paslaugų rūšis didina turto likvidumą, kuris savo ruožtu sudaro prielaidas verslui greitai augti ir didinti įmonių finansines galimybes. Taip pat faktoringo įmonės daug lengviau išsireikalauti finansus iš skolininkų, kadangi pinigus skolingos įmonės nenori susigadinti savo kredito istorijos.
Būdai prievolės vykdymui užtikrinti dažniausiai skirstomi į keturias pagrindines rūšis:
1) įkeitimas;
2) hipoteka;
3) nuosavybės teisės perdavimas;
4) reikalavimo teisės perleidimas.
Įkeitimas susijęs su valdymu, hipoteka – su viešu įregistravimu. Dažniausiai nuosavybės teisei perduoti ar apsaugoti reikalavimo teisę gauti pinigus nereikia specialaus užtikrinimą tvirtinančio dokumento – pakanka paprasčiausio susitarimo. Reikalavimo teisės perleidimas, siekiant užtikrinti prievolės įvykdymą, dažniausiai atliekamas hipotekos būdu arba informuojant trečiąją šalį.